Nś žarf aš svara alvöru spurningunum

Umręšur um skattlagningu fjįrmįlafyrirtękja sķšustu daga ęttu aš vekja spurningar um  stöšuna į fjįrmįlamarkaši og samžjöppun į žeim svišum hér į landi. Mikilvęgt er aš viš hugum aš žeirri žróun sem hefur oršiš og aš viš ręšum spurninguna um hvernig viš viljum sjį skipulag fjįrmįlamarkašarins. Teljum viš naušsynlegt aš svigrśm skapist fyrir fjölbreytni ķ fjįrmįlažjónustu? Teljum viš eftirsóknarvert aš hér geti sprottiš upp smęrri fyrirtęki  viš hliš žeirra stóru til žess aš skapa samkeppnislegt ašhald? Erum viš sįtt viš aš samžjöppun ķ žessum geira sé  miklu meiri  hér į landi, en ķ löndunum ķ kring um okkur?

bigstock_Falling_Money_669153 Umręšur um skipulag fjįrmįlamarkašarins eru fyrirferšarmiklar erlendis. Žurfum viš ekki aš ręša svipašar spurningar hér į landi?

Pįll Gunnar Pįlsson forstjóri Samkeppniseftirlitsins flutti ręšu  į mįlžingi um framtķš sparisjóšanna 4. maķ 2012 og sagši žį mešal annars:

„Žaš žarf žvķ ekki aš hafa um žaš mörg orš aš ķslenskur fjįrmįlamarkašur er fįkeppnismarkašur. Į slķkum markaši er hętta į žvķ aš stęrstu fyrirtękin myndi sameiginlega markašsrįšandi stöšu. Viš žęr ašstęšur geta viškomandi fyrirtęki séš sér hag ķ žvķ aš verša samstķga ķ markašshegšun og hįmarka žannig sameiginlegan hagnaš. Slķk hegšun fyrirtękja er skašleg.“

Ķ ręšunni sagši hann mešal annars einnig: „Samžjöppun į markašinum męlist vera rśmlega 3.000 stig eftir samruna Landsbankans og SpKef annars vegar og Ķslandsbanka og Byrs hins vegar į hinum svonefnda Herfindahl-Hirschman kvarša, sem notašur eru ķ samkeppnisrétti til aš męla samžjöppun. Fram aš hruni var męldist samžjöppunarstušullinn hins vegar undir 2.000 stigum en almennt telst markašur mjög samžjappašur ef stušullinn er hęrri en 1.800 stig.“

Žessar stašreyndir žarf aš ręša. Žaš er til dęmis ljóst aš skattlagning hins opinbera getur haft mikil įhrif į žessa žróun. Stóru bankarnir hafa fengiš mikiš samkeppnislegt forskot. Žeir yfirtóku skuldir og eignir gömlu föllnu bankanna į  tilteknum veršum. Meš žvķ aš įrangur af innheimtu bankanna hefur oršiš betri en veršlagning eignanna gaf til kynna, hefur hagnašur nżju bankanna hefur oršiš mjög mikill. Žetta mį sjį ķ įrsuppgjörum žeirra, jafnt į tekju-  sem og eignahliš. Litlu fjįrmįlafyrirtękin bśa ekki viš neitt slķkt.

Samkeppni litlu fjįrmįlafyrirtękjanna viš žessar ašstęšur veršur mjög erfiš. Skattlagning fjįrmįlafyrirtękja veršur žvķ aš taka miš af žessum ašstęšum.

Umręšur um skipulag fjįrmįlamarkašarins hefur oršiš įberandi ķ pólitķskri umręšu ķ öšrum löndum. Žaš į til dęmis viš um Bretland. Žar hefur gengiš fram fyrir skjöldu, forystumašur jafnašarmanna žar ķ landi, Ed Milliband, sem hefur mešal annars lagt til aš brjóta upp stęrstu bankana og tryggja aš markašshlutdeild žeirra hvers um sig fari ekki yfir 25%. Žaš er róttęk tillaga, sem hefur fengiš mjög blendnar vištökur. Tališ er aš ummęli hans – sem gęti mišaš viš skošanakannanir oršiš nęsti forsętisrįšherra Breta, - hafi valdiš žvķ aš hlutabréf ķ stóru bönkunum lękkušu myndarlega, sem skašaši breska rķkissjóšinn, sem į stóran hlut ķ fjįrmįlastofnunum žar ķ landi.

Hvaš sem žessu lķšur er ljóst aš spurningarnar stendur eftir. Hvernig vilja menn sjį fyrirkomulag bankažjónustunnar hér į landi? Vilja menn aš hśn žróist ķ įtt til frekari samruna? Vilja menn stušla aš frekari fjölbreytni? Sé svariš viš sķšari spurningunni jįkvętt, veršur rķkiš vęntanlega aš haga skattlagningu ķ samręmi viš žaš, mešal annars meš frķtekju/ frķskuldamarki. Undan žeirri umręšu veršur ekki vikist, hver svo sem nišurstaša hennar veršur.

 


Heimur batnandi fer

Ein af snilldaržżšingum Magnśsar Įsgeirssonar er kvęši žżska 19. aldar skįldsins Heinrichs Heine, Heimur versnandi fer. Flest höfum viš örugglega lķka tekiš okkur žessi orš ķ munn; heimur versnandi fer. Ef ekki ķ fullri alvöru, žį aš minnsta kosti ķ hįlfkęringi.

En er žaš svo? Fer heimurinn versnandi? Ekki er žaš svo, segir Allister Heath ritstjóri City AM sem er višskiptavefur ķ Bretlandi, en hann skrifar athyglisverša grein ķ Daily Telegraph um žessi mįl. Žaš er ómaksins vert aš rekja nišurstöšur hans.

1earth[1] Margt bjįtar į ķ henni veröld og heimsgęšunum misskipt, en sterk rök mį samt fęra fyrir žvķ aš heimur batnandi fari.

1.  Ešlileg višbrögš okkar sem fylgjumst meš fréttum frį vķšri veröld af strķšum og hörmungum, eru vęntanlega žau aš hernašarįtök séu meiri og hörmulegri en nokkurn tķma įšur. En žessu er einmitt öfugt fariš. Į fyrsta įratug okkar aldar hafa fęrri  lįtist ķ strķšsįtökum en nokkru sinni, frį lokum sķšari heimsstyrjaldarinnar. Undantekningin er sķšasta įr vegna įstandsins ķ Sżrlandi. Žaš breytir žó ekki žróuninni. Strķš eru fęrri en nokkru sinni og fęrri lįta lķfiš.

Markašsbśskapur og aukin alžjóšavęšing višskiptalķfsins į žarna hlut aš mįli. Samskipti, višskipti, fjįrfestingar og feršalög stušla aš auknum friši.

2. Žrįtt fyrir allt hefur lķka dregiš śr mengun ķ heiminum. Įriš 1900 lést einn af hverjum 500 śr kvillum sem rekja mįtti til mengunar andrśmsloftsins af völdum opins bruna, svo sem viš hśshitun, eldamennsku og žess hįttar. 0.18% lķkur voru į aš fólk létist af žessum völdum įriš 1900. Ķ dag er įhęttan 0.04%, eša einn af hverjum 2.500 og um mišja žessa öld verša samsvarandi tölur 0.02%, eša einn af hverjum 5.000.

3. Lķfslķkur manna hafa lķka vaxiš mikiš. Ķ vanžróušustu heimsįlfunni, Afrķku hafa lķfslķkur aukist śr 50 įrum ķ 56 įr, frį įrinu 2000 til įrsins 2011. Į hverjum įratug frį įrinu 1960 hafa lķfslķkur į Indlandi, nęst fjölmennasta rķki heims, aukist um fjögur og hįlft prósent į hverjum įratug. Ķ löndunum fyrir sunnan Sahara, žar sem barnadauši er žó hvaš hęstur, er hann žrįtt fyrir allt „ašeins“ žrišjungur žess sem hann var ķ Liverpool  įriš 1870, žó žjóšarframleišsla į mann sé einvöršungu helmingur žess sem hann var ķ Liverpool į 19. öldinni. Og dįnarlķkur nżfęddra barna ķ heiminum hafa lękkaš śr 23%  į sjötta įratug sķšustu aldar ķ 6% nśna og spįr ganga śt į aš žęr minnki um helming til įrsins 2050. Žarna veldur mestu aš fęšan sem menn neyta er betri sem og frįrennsli og ašrar hreinlętisašgeršir.

4. Menntunarstig hefur lķka aukist į sķšustu įrum. Įstandiš er aušvitaš frįleitt gott alls stašar, eins og kunnugt er. Mešaltalstölur sem taka til allrar heimsbyggšarinns sżna okkur žó aš ķ dag eru um 24% ólęsir, en voru um 70% ķ byrjun 20. aldar. Ķ Bretlandi, gamla heimsveldinu, er žróunin hins vegar ķ senn athyglisverš og kvķšvęnleg. Lestrarkunnįtta og lesskilningur er žannig lakari hjį yngra fólkinu en žvķ sem komiš er yfir mišjan aldur.

5. Žó margt žurfi aš bęta žegar kemur aš kynjajafnrétti og įstandiš sé hörmulegt ķ einstökum rķkjum er žaš athyglisvert aš atvinnužįtttaka kvenna hefur aukist śr žvķ aš vera 12% alls vinnuafls įriš 1900 ķ 40% nśna og fer vaxandi.

6. Jafnvel žegar kemur aš hinum umręddu loftslagsbreytingum žį hefur žvķ veriš haldiš fram aš enn sem komiš er hafi žęr ķ heild sinni veriš til góšs. Gallinn er hins vegar sį aš žegar fram ķ sękir og lķšur į žessa öldina mun žetta snśast viš.

En žegar allt er samantekiš veršur ekki annaš séš en aš viš höfum gengiš til góšs götuna fram į veg, eins og listaskįldiš Jónas kvaš.  Heimsósóminn sem gamli Heinrich Heine orti um og Magnśs Įsgeirsson veitti okkur löndum sķnum ašgengi aš meš žżšingu sinni, viršist žvķ ekki vera ķ samręmi viš žróunina į sķšustu 100 įrum eša svo. En af žvķ aš kvęšiš er svo įhugavert og žżšingin svo góš er rétt aš ljśka žessum pistli į žessu kvęši.

Heimur versnandi fer

 

Ég er hryggur. Hérna fyrrum

hafši veröldin annaš sniš.

Žį var allt meš kyrrum kjörum

og kumpįnlegt aš eiga viš.

 

Nś er heimur heillasnaušur

hverskyns eymd og plįga skęš.

Į efsta lofti er Drottinn daušur

og djöfullinn į nešstu hęš.

 

Nś er ei til neins aš vinna,

nś er heimsins forsjón slök.

Og vęri ekki ögn af įst aš finna

allt vęri lķfiš frįgangssök.

 


Fyrirkomulag sem kallar fram įtök

Mjög alvarleg staša er uppi ķ stjórnmįlum öflugasta rķkis heims, Bandarķkjunum. Eftir rśma viku veršur rķkissjóšur Bandarķkjanna kominn upp ķ skuldažak og stjórnvöld hafa žį ekki lengur heimild til žess aš greiša fjįrmuni til lįnadrottna sinna.  Žį verša til vanskil. Lįnadrottnar sem hafa lįnaš fé fį ekki borgaš.

20131005_cna400[2]

Žaš er grķšarlega alvarlegt žegar žaš gerist aš fullvalda rķki getur ekki efnt skuldbindingar sķnar. Og žegar ķ hlut į eimvagninn sjįlfur sem knżr hagkerfi heimsins, sjį allir hvaša afleišingar žetta getur haft.

Um žetta mįl er fjallaš ķ hinu virta breska tķmariti The Economist.

Mjög fį dęmi žekkjast um vanskil af žessu tagi. Argentķna gat į sķnum tķma ekki borgaš og er enn aš bķta śr nįlinni af žvķ. Hamagangurinn viš aš ašstoša Grikkland hafši žaš aš markmiši mešal annars aš afstżra slķku. Žrįtt fyrir fjįrmįlhruniš hér haustiš 2008 gat ķslenska rķkiš stašiš viš skuldbindingar sķna.

En į žessu mįli er önnur hliš, stjórnskipunarlegs ešlis, sem er hollt fyrir okkur aš velta ašeins fyrir okkur.

Ķ Bandarķkjunum og raunar ķ żmsum rķkjum Sušur Amerķku og vķšar er sś stjórnskipun viš lżši  sem veldur ķ ešli sķnu togstreytu žingsins, löggjafarvaldsins og framkvęmdavaldsins. Framkvęmdavaldiš ķ slķkum rķkjum er ekki į įbyrgš kjörins löggjafaržings. Fyrir žessu eru tiltekin rök, sem mį segja aš sé grundvallaratriši ķ bandarķskri stjórnskipan.  „Checks and balances“, er žetta kallaš ķ Bandarķkjunum og hefur mešal annars žann tilgang aš stušla aš valddreifingu og eftirliti eins stjórnvald meš öšru.

Ķ Bandarķkjunum žar sem lżšręšisleg hefš stendur styrkum fótum, hefur žetta fyrirkomulag ekki almennt valdiš vandręšum. Ķ Sušur Amerķku į hinn bóginn žar sem lżšręšislegar hefšir eru ekki jafn djśpstęšar hefur žetta kallaš fram įtök og žvķ hefur veriš haldiš fram aš eigi sinn žįtt ķ miklum pólitķskum įtökum og sem hafi stušlaš aš žvķ aš lżšręšisfyrirkomulagiš hafi oft veriš ofurliši boriš.

Žaš er hollt fyrir okkur aš velta žessu atriši fyrir okkur.

Ķ žeirri upplausn sem hér rķkti komu nefnilega fram bżsna skżrar hugmyndir um aš kollvarpa okkar stjórnskipan og taka upp svipaš fyrirkomulag, žar sem forseti hefši įlķka stöšu og viš žekkjum ķ Bandarķkjunum og vķšar.

Sem betur fer nįšu žessar hugmyndir ekki žvķ flugi hér į landi, aš žęr birtust ķ formlegum tillögum. En žetta var rętt og fékk talsveršan hljómgrunn um tķma. Viš getum svo velt žvķ fyrir okkur hvernig slķkt fyrirkomulag hefši reynst, žar sem įtök hefšu stašiš į  milli framkvęmdavaldsins og kjörins Alžingis. Žar sem framkvęmdavaldiš vildi ganga eina leiš en žjóšžingiš ašra. Ętli žaš hefši aušveldaš okkur aš nį tökum į višfangsefni okkar?


17. jśnķ įvarp ķ Bśšardal

En hvaša landsvęši er ég aš tala um?


Hér er ég į grundvelli talnalegra stašreynda aš vķsa til eftirfarandi landsvęša:
Noršvestursvęšiš, Snęfellsnes, Dalir, Vestfiršir, Strandir og Hśnavatnssżslur. Žetta er landsvęši sem er ķ of mikilli hnignun. Įstandiš er žó mjög mismunandi, ekki sķst hvaš samgöngur varšar žar sem t.d. sunnanveršir Vestfiršir eru öfgakennt dęmi um einangrun en Hśnavatnssżslurnar ķ alfaraleiš. Sömu sögu er aš segja af noršaustursvęšinu,Noršur-Žingeyjarsżslu og ennfremur sušaustursvęšinu Austur- og Vestur-Skaftafellssżsla.
Į žessum svęšum žarf sértękar ašgeršir. Viš veršum aš višurkenna aš kostnašur viš opinbera žjónustu sé ešlilega hęrri og margvķslegar sértękar ašgeršir žvķ réttlętanlegar. Sś fjįrfesting skilar sér margfalt til baka žegar žessi svęši hafa komiš undir sig fótunum aš nżju.

IMG_2466 Žessa mynd tók Siguršur Bogi Sęvarsson į Austrurvelli į 17. jśnķ


Ķ stjórnarsįttmįla nżrrar rķkisstjórnar er einmitt vikiš aš žessum mįlum. Žar segir:
„Ljóst er aš įkvešnar byggšir eiga viš meiri erfišleika aš etja en ašrar. Gera žarf śttekt į žeim svęšum og móta tillögur um hvernig męta mį ašstešjandi vanda“.


Žetta er mjög mikilvęg yfirlżsing og hana ber aš taka bókstaflega. Žarna er višurkennt aš įkvešnar byggšir eigi viš meiri erfišleika aš etja en ašrar. Žarna er skżlaust veriš aš vķsa til žeirra stašreynda sem ég gerši aš umtalsefni. En jafnframt segir aš śttekt eigi aš gera į žessum svęšum og móta sķšan tillögur um ašstešjandi vanda. Vandinn er meš öšrum oršum višurkenndur og einnig aš grķpa eigi til ašgerša til žess aš sigrast į honum. Mikil greiningarvinna liggur žegar fyrir. Og nś er žaš okkar stóra verkefni aš móta tillögur til śrbóta og hrinda žeim ķ framkvęmd.


Góšir Dalamenn.
Framundan er sumar, tķmi gróandans. Nś er dagur langur og birta yfir landi og lżš. Žvķ skulum viš segja og taka undir meš skįldinu Tómasi Gušmundssyni: Nś er vešur til aš skapa.

Sjį įvarpiš ķ heild:


Įvarp žingforseta viš setningu Alžingis

Viš setningu Alžingis 6. jśnķ sl. flutti ég įvarp žar sem ég gerši grein fyrir nokkrum višhorfum mķnum. Žar sagši ég mešal annars:

"Į sķšasta kjörtķmabili jókst sś tilhneiging aš žingmįl stjórnarmeirihlutans vęru lögš fram fįeinum dögum fyrir lögbundinn frest og jafnvel ķ stórum stķl eftir žaš. Į 139. löggjafaržingi voru alls lögš fram 139 stjórnarfrumvörp. 29 žeirra komu fram rétt fyrir eša viš lok framlagningarfests og 37 voru lögš fram eftir aš fresturinn var lišinn. 47% stjórnarfrumvarpa var žvķ dreift rétt fyrir framlagningarfrest eša aš honum lišnum. Į nęsta löggjafaržingi, eša žvķ 140. voru lögš fram 132 stjórnarfrumvörp. 77 žeirra komu fram rétt fyrir eša viš lok framlagningarfrestsins og sex aš honum lišnum, eša alls 63% stjórnarfrumvarpa. Žaš sjį allir aš žetta getur ekki gengiš svona. Tķmi Alžingis nżtist illa og svona hįttalag kallar beinlķnis fram ónaušsynleg įtök hér į Alžingi į ašventunni og į vordögum įr hvert. Žetta er plagsišur sem er klįr uppskrift aš vandręšum og veršur aš leggja af.

941929_162414920604823_1783147230_n  

Viš veršum aš sjį breytingu į žessu strax į nżju kjörtķmabili. Óhjįkvęmilegt er aš žau žingmįl sem stjórnarmeirihlutinn hyggst leggja fram lķti sem fyrst dagsins ljós, annars vegar į haustžingi og sķšan eftir įramótin. Ekki nokkrum dögum fyrir framlagningarfrest, eša eftir aš hann er lišinn, heldur ķ tęka tķš meš skikkanlegum hętti. Žetta į aš vera meginregla — og ófrįvķkjanleg regla žegar um er aš ręša višurhlutamikil mįl, svo ekki sé talaš um stórpólitķsk įgreiningsefni. Žaš veitir žingmönnum tękifęri til aš ręša žau mįl innan ešlilegra tķmamarka og hafa įhrif į śtkomu žeirra ķ umręšum og meš störfum ķ žingnefndum. Žegar mįl koma seint fram į stjórnarandstaša į hverjum tķma ekki margra kosta völ. Ķ staš žess aš umręša og nefndarvinna eigi sér staš eins og viš flest kjósum kalla slķk vinnubrögš į langar umręšur, mįlžóf og įtök af žvķ tagi sem vel mį komast hjį. Nżtt hįttalag, eins og ég kalla nś eftir, er žvķ forsenda žess aš Alžingi geti įstundaš vinnubrögš sem ég fullyrši aš vilji alžingismanna stendur til."

Įvarpiš ķ heild mį lesa og sjį, hér:

http://www.althingi.is/vefur/frett.html?nfrettnr=1989

Žaš žarf samstöšu um verkefnin framundan


Nś er flestum oršiš ljóst aš rķkisstjórninni mistókst ķ meginatrišum ętlunarverk sitt. Ķ staš žess aš glķma višašstešjandi vanda og reyna aš skapa breiša sįtt um verkefni sķn, var  įhersla lögš į įtök, sem bįru stjórnvöld af leiš. Žetta var ekki  óafvitandi. Žvert į móti. Rķkisstjórnin leit į žaš sem verkefni sitt,aš jafna um pólitķska andstęšinga, hefna, gera grundvallarbreytingar į mikilvęgum svišum og vinna hugmyndafręšilegra sigra.

samstada Žaš žarf samstöšu um mikilvęg mįl. Kallaš er eftir žvķ ķ žjóšfélaginu. En eru stjórnmįlaflokkarnir tilbśnir til slķks?

Flest žau mįl, sem rķkisstjórnin flutti af žessum toga voru illa undirbśin og vanhugsuš. Stjórnarskrįin var aušvitaš stęrsta mįliš.. En sama įtti viš um sjįvarśtvegsmįlin, vernd og nżtingu  nįttśruaušlinda og skattabreytingar. Žį mį nefna stanslausarr breytingar į skipan stjórnarrįšsins, sem stóšu yfir allt kjörtķmabiliš. Enn mį nefna til sögunnar ašildarumsóknina aš ESB. Og sķšast en ekki sķst samskiptin viš stjórnarandstöšu og ašila śti ķ samfélaginu.  Framansagt eru bara nokkur – en vissulega stór – dęmi um vinnubrögšin.

Lišiš kjörtķmabil einkenndist fyrir vikiš af miklum įtökum.  Žau įtök voru alls ekki óumflżjanleg. En žau  uršu vegna žeirra vinnubragša sem voru innleidd ķ meiri męli į žessu kjörtķmabili, en nokkur dęmi eru um.

Žaš blasti til dęmis viš öllum aš žegar mįl af framangreindum toga, voru keyrš inn ķ žingiš įn samrįšs og įn minnstu tilraunar til žess aš skapa um žau skilning eša samstöšu, žį var ekki von į öšru en aš įtök hlytust af.

Žetta voru ekki bara hefšbundin įtök stjórnar og stjórnarandstöšu. Žetta voru bókstaflega įtök viš allt og alla. Žetta voru įtök viš alla žį sem viš įttu aš bśa ķ sjįvarśtvegsmįlunum. Žetta uršu įtök viš launžegahreyfinguna og atvinnurekendur. Žetta uršu įtök viš fręšasamfélagiš į ótrślegustu svišum. Žetta uršu sķšan aš lokum įtök viš žjóšina.

Į nżju kjörtķmabili žurfum viš aš kvešja svona vinnubrögš. Verkefnin framundan eru risavaxin og kalla į samstöšu. Mįl žarf aš undirbśa vel og vandlega. Leita žarf samstöšu eftir žvķ sem framast er unnt. Žaš žarf aš efla skilning į višfangsefnunum, jafnt į stjórnmįlasvišinu, hjį hagsmunaašilum og žjóšinni allri; og undirbśa mįl meš vandlegum hętti.

Žetta žarf ekki bara aš gera til žess aš byggja upp traust į Alžingi og stjórnvöldum. Žetta er naušsynlegt til žess aš įrangur nįist. Viš erum žjóšfélag ķ miklum vanda. Rķkisfjįrmįlin eru öll ķ skötulķki. Dulinn vandi, sem hefur veriš falinn meš margvķslegum hętti, mun koma upp į yfirboršiš. Stórskuldug heimili eru ķ grķšarlegum vanda. Žjóšfélagiš er ķ fullkominni kyrrstöšu og ef fram heldur sem horfir veršur hér enginn lķfskjarabati, rķkissjóšur mun ekki rįša viš verkefnin sķn, atvinnusköpun svo bįgborin aš fólk mun flżja śr landi og flykkjast inn į atvinnuleysisskrįrnar. Žarna blasa viš grķšarleg verkefni, óumflżjanleg verkefni, sem viš veršum aš taka į.

Viš vinnum ekki į žessu nema meš samstöšu. Fyrir liggur įkall um slķkt vķšs vegar aš śr žjóšfélaginu. Munu vinstri flokkarnir, sem aš hluta til koma sęršir, blįir og maršir śt śr kosningunum, treysta sér til slķkra verka?

 


Hér varš hrun


 

Śrslit alžingiskonsinganna voru mjög afdrįttarlaust og sendu skżr skilaboš. Rķkisstjórnarflokkarnir misstu meirihluta sinn og guldu sögulegt afhroš. Hin raunverulega stjórnarandstaša ķ landinu, Sjįlfstęšisflokkur og Framsóknarflokkur, nįšu rķflegum meirihluta; 38 žingsęti af 63. Meš žessu var žjóšin aušvitaš aš senda skilaboš sem engum fęr dulist. Stjórnarstefnunni var hafnaš. Stjórnarandstašan fékk traustsyfirlżsingu.

Alžingi aš störfum Vinstri flokkarnir fengu innan viš fjóršung žingsęta. Į fylgi žeirra varš sem sagt hrun.

Nś er skyndilega fariš aš reyna aš efast um umboš žessara tveggja flokka. Žetta er ekki bara frįleitt tal. Žetta lżsir fyrst og fremst örvęntingu stjórnarsinna og vina žeirra į mešal įlitsgjafa og bloggverja. Stjórnarandstašan fékk einmitt skżrt umboš. 60% žingmanna koma śr hennar röšum.

Og hvaš mį žį segja um žį stjórnmįlaflokka, VG og Samfylkingu sem myndušu rķkisstjórnina sem nś lifir sķna sķšustu lķfdaga. Žeir fengu 23,8% heildaratkvęšamagnsins. VG missti 10,8% fylgisins og Samfylkingin 16,9% fylgisins frį sķšustu kosningum. Žeir skipa 22,2% žingheims; innan viš fjóršung. Žetta er ekkert minna  en hrun.

Hér varš sem sagt hrun, svo endurtekinn sé vinsęlasti frasi vinstri flokkanna frį sķšasa kjörtķmabili.

En ašalatrišiš er aušvitaš aš stjórnarandstašan frį sķšasta kjörtķmabili, nįši vel vopnum sķnum, meš meirihluta greiddra atkvęša og rķflegan meirihluta žingsęta. Mas um annaš er ķ besta falli vesęldarlegt.

Žaš breytir ekki hinu aš vonandi hafa allir lęrt eitt ( og helst margt fleira ) af mistökum vinstri stjórnarinnar, sem brįtt veršur sįluga vinstri stjórnin. Sś rķkisstjórn keyrši flest mįl ķ įtök. Hśn skeytti ekki um neitt samrįš og žaš samrįš sem fram fór var ęvinlega svikiš. Ašalsmerki hennar var įtakapólitķk. Hśn įtti mestan žįtt ķ aš grafa undan stöšu Alžingis meš slķku hįttalagi.

Stjórnvöld žess kjörtķmabils, sem nś er nż hafiš, munu vonandi tileinka sér ašra hįttu. Ekki bara vegna viršingar Alžingis. Heldur vegna žess aš öšruvķsi rįšum viš ekki viš žau tröllauknu verkefni sem bķša okkar į nęstu įrum og frįfarandi rķkisstjórn réši ekki viš.


Viš höfum žetta ķ hendi okkar

     

Žegar ęskuglatt unga fólkiš okkar lżkur skólagöngu sinni, bķšur žess leit aš starfi. Ef sś stöšnun sem er ķ atvinnulķfnu nśna, heldur įfram, žį er hętt viš aš leitin verši alltof oft įrangurslaus. Okkar dugmikla unga fólk į annaš og betra skiliš en aš vera sett ķ  žį ašstöšu. Ella er lķka hętt viš aš viš sjįum į eftir žessu fólki śr landi.

528170_480235152044978_429425660_n

Nżveriš skilaši  nefnd tillögum sķnum um śrbętur ķ žįgu eldri borgara. Žar er gert rįš fyrir margvķslegum kjarabótum žeim til handa sem ég hygg aš mikil samstaša sé um,, enda réttlętismįl. Ef viš bśum įfram viš žį stöšnun ķ efnahags og atvinnulķfi sem nś er til stašar, er algjörlega borin von um aš viš getum framkvęmt žessar tillögur. Hversu mjög sem viš viljum, hvort sem viš erum vinstri menn eša hęgri menn. Žau śtgjöld sem žessar śrbętur śtheimta, verša rķkissjóši um megn, hvort sem okkur lķkar betur eša verr. Žetta sjįum viš ķ tölulegum gögnum sem liggja til grundvallar žeirri vinnu sem unnin var viš undirbśning žeirra tillagna sem hér er vķsaš til.

Viš höfum tękifęrin ķ hendi okkar

Viš höfum öll vęntingar um betra lķf, betri kjör, meiri samvistir fjölskyldna, fjölbreyttari tękifęri og um aš geta bśiš okkur gott lķf ķ okkar eigin landi; į Ķslandi.

Tękifęrin blasa hvarvetna viš. Į undaförnum įrum höfum viš byggt upp gott žjóšfélag, meš sterkum innvišum. Viš erum tiltölulega ung žjóš, hlutfallslega stór hluti Ķslendinga er į vinnualdri og getur žannig lagt sitt af mörkum til veršmętasköpunar į mörgum svišum. Žaš er öfundarefni margra annarra žjóša.

Žrįtt fyrir įföll undanfarinna įra erum viš meš öflugt lķfeyriskerfi, sem į aš geta lagt sitt af mörkum; ekki bara til žess aš standa undir lķfeyri framtķšarinnar, heldur lķka til fjįrfestingar og veršmętasköpunar ķ landinu einmitt nśna. En žį žarf višhorfsbreytingu stjórnvalda. Viš žurfum nżja stjórnarstefnu. Sś sem fylgt hefur veriš undanfarin 4 įr er fullreynd. Hśn mistókst illilega.

En žetta žarf ekki aš vera svo erfitt. Viš erum svo heppin Ķslendingar aš eiga góša atvinnuvegi. Viš veršum aš gefa atvinnulķfinu rżmi til žess aš geta vaxiš og skapaš störf fyrir framtķšarkynslóšir, til žess aš standa undir velferš žeirra sem žurfa į stušningi aš halda, svo sem öldrušum og öryrkjum, eins og viš viljum örugglega öll. Žaš gerist ekki ef viš festumst ķ žeirri stöšnun sem einkennir samfélag okkar nśna og er afleišing af algjörlega misheppnašri stjórnarstefnu.

Sendu skżr jįkvęš skilaboš til atvinnulķfsins

Viš žurfum aš skapa friš um sjįvarśtveginn, žannig aš hann geti fjįrfest fyrir milljaršatugi strax į žessu įri. Fyrsta verk nżrrar rķkisstjórnar į aš vera aš senda sterk skilaboš til sjįvarśtvegsins um aš honum sé óhętt aš hefja miklar og markvissar fjįrfestingar, sem skapa munu fjöldamörg störf alveg tafarlaust. Viš žurfum aš senda sams konar skilaboš til stórišjufyrirtękjanna, sem bķša žess aš óvissu linni svo aš hęgt verši aš auka umsvif og skapa žśsundir starfa į uppbyggingartķma, einmitt nśna žegar viš žurfum svo sįrlega į žeim aš halda. Sama į viš um feršažjónustu, sem žarf naušsynlega aš fjįrfesta fyrir stórfé į nęstunni til žess aš geta tekiš į móti žeirri grķšarlegu fjölgun erlendra feršamanna į allra nęstu įrum.Og žannig mį tķna til endalaus dęmi  śr atvinnulķfinu.

Lķtil og mešalstór fyrirtęki grįtt leikin

En umfram allt žurfum viš aš gera litlum og mešalstórum fyrirtękjum kleyft aš lįta fyrir sér finna. Žar verša nefnilega lang flestu störfin til. Žaš gerum viš meš žvķ aš einfalda regluverk og lękka skatta og įlögur sem dembt hefur veriš yfir žessi fyrirtęki į sķšustu įrum. Meira en100 skattabreytingar sem hafa veriš geršar į sķšustu fjórum įrum, hafa skašaš žessar atvinnugreinar svo ómęlanlegt er. Dęmi eru um aš lķtil skattabreyting hafi kallaš į hundruš žśsunda kostnaš fyrir lķtil fyrirtęki. Og er žį ótalinn kostnašurinn vegna hęrri gjalda og skattstigs. Flękjustigiš er oršiš slķkt, aš lķtil fyrirtęki žurfa aš rįša dżra sérfręšinga til žess aš halda utan um pappķrsverkin. Žaš skapar ekki veršmęti. Žaš bżr til kostnaš og flękjustig. Viš žurfum aš lękka tryggingargjöldin, sem rķkisstjórnin stór hękkaši. Žau leggjast nefnilega į launakostnašinn og gera žaš aš verkum aš dżrt er aš rįša fólk til starfa. Žau eru žess vegna til žess fallin aš eyšileggja störf, einmitt žegar viš žurfum į žvķ aš halda aš skapa störf.

Vilji er allt sem žarf

Žaš er ekkert mjög flókiš aš breyta žessu. Žaš žarf fyrst og fremst vilja og stefnubreytingu. Vilji er allt sem žarf, eins og einu sinni var kvešiš.

Og žaš er grķšarlega mikiš ķ hśfi. Žvķ ef viš höldum įfram į sömu braut, heldur fólk įfram aš flytja śr landi, unga fólkiš okkar sér ekki framtķš ķ žvķ aš bśa hér, kjör eldra fólks og öryrkja munu versna įfram, lķfskjörin verša ekki  samkeppnisfęr viš önnur lönd, heilbrigšisžjónustan og menntakerfiš munu drabbast nišur og Ķsland veršur ekki lengur eftirsótt til bśsetu.

Hér er lykiloršiš breyting. Ķ dag höfum viš žaš ķ okkar hendi aš kalla fram žessar breytingar. Um žaš snśast alžingiskosningarnar ķ dag.


 

 


Bešiš eftir Godot? - Nei. Bešiš eftir kröfuhöfunum

Nś er žaš bošaš af Framsóknarflokknum aš skuldavanda heimilanna megi leysa meš fjįrmunum sem ef til vill fįist meš samningum viš śtlenda kröfuhafa ķ  eignir gömlu bankanna. Žaš er gott og blessaš. En hvenęr? Hve mikiš? Hvernig? Žessum spurningum getur enginn svaraš. Einfaldlega vegna žess aš žaš veit enginn.

9209725-debt-or-debts-concept-with-eraser-showing-finance-or-financial-business-problem-concept Tillögurnar um aš nżta samninga viš kröfuhafa fyrir heimilin ķ landinu, er eins og ašferš rķkisstjórnarinnar sķšustu fjögur įrin gagnvart skuldugum heimilum. Biš og enginn veit hve löng hśn veršur.


Žetta er mjög įbyrgšarlaust. Fjölmörg heimili  ķ landinu eru ķ žvķlķkum naušum, aš žaš er óhugsandi aš žau bķši. Žį verša hér fjölda gjaldžrot einstaklinga og fjölskyldna ķ landinu. Menn lifa ekki af óljósum fyrirheitum. Menn fį engin griš frį lįnadrottnum, śt į samninga sem enginn veit hvort eitthvaš leiši af sér fyrir heimilin. Enginn veit hvenęr slķkra śrlausna gęti veriš von, ef til kęmi. Enginn veit hverjar upphęširnar yršu.

Getur žaš eiginlega veriš aš skuldug heimilin ķ landinu eigi ennžį aš bķša, eftir śrręšum? Kannski ķ eittt įr, ef til vill tvö įr, kannski lengur, allt eftir žvķ hvernig samningaumleitanir gangi. Jį. śt į žaš ganga einmitt tillögur Framsóknarflokksins. Žaš er forsendan ķ rauninni fyrir žessum tillögum. Bķša og sjį hvaš upp śr pottinum kemur; hvenęr sem žaš veršur. Og ķ žvķ felst einmit hęttan ef žetta į aš verša śrręšiš fyrir skuldug heimili ķ landinu.

Žeir sem boša žessa leiš sem hina einu fyrir skuldug heimili, eru ķ rauninni aš segja žeim aš žannig verši žaš. Biš.

Skuldug heimili hafa bešiš ķ fjögur įr eftir śrręšum frį śrręšalausri rķkisstjórn. Žaš er bįgt til žess aš vita aš enn sé bošuš biš eftir žvķ aš vandi heimilanna verši leystur.

Tillaga Sjįlfstęšisflokksins gengur śt į allt annaš. Viš höfum sżnt fram į aš ef heimili skuldi 20 milljónir og sé meš mešaltekjur, žį muni skuldirnar į skömmum tķma lękka um 20 prósent. Žaš er nęr jafngildi žess sem menn hafa kallaš forsendubrest. Žaš er aš létta af mönnum žęr ósanngjörnu veršbętur sem hafa safnast upp vegna veršbólgunnar.

Viš höfum sķšan sagt, aš ef eitthvaš svigrśm skapist meš samningum viš erlenda kröfuhafa žį sé sjįlfsagt aš nżta žį fjįrmuni einnig til hagsbóta fyrir heimilin ķ landinu


Žįttaskil


Vištališ viš Bjarna Benediktsson formann Sjįlfstęšisflokksins hefur veriš  į allra vörum sķšustu dęgrin. Žaš er ljóst aš žetta vištal hefur valdiš žįttaskilum. Umręšan ber žaš einfaldlega meš sér. Bjarni hefur augljóslega fengiš mikinn byr ķ seglin. Žaš veršur mašur var viš hvert sem mašur fer.

bjarniben Žeir sem vildu slęma höggi į Bjarna Benediktsson reiddu einfaldlega of hįtt til höggs. Fólki ofbauš.

En hvers vegna? Af hverju žessar breytingar og af hverju uršu žessi miklu og jįkvęšu višbrögš.

Bjarni Benediktsson hefur mįtt sęta óvenjulega skepnulegum įrįsum undanfarin misseri. Leitun er aš öšru eins į Ķslandi undanfarin įr. En svo var eins og stigiš hafi veriš einu skrefi of langt. Įrįsir DV voru kannski afgreiddar öšruvķsi; žęr komu śr ranni žess blašs. En žegar žessar įrįsir komu frį blaši sem naut annars įlits, žį var eins og fólk hefši fengiš nóg.

Žeir sem vildu slęma höggi į Bjarna Benediktsson reiddu einfaldlega of hįtt til höggs. Fólki ofbauš.

Og žegar formašur Sjįlfstęšisflokksins, sem enginn hefur nokkurn tķmann séš nokkuš hrķna į, talaši hispurslaust um žetta ķ sjónvarpinu,  gerši almenningur sér grein fyrir aš einhver takmörk hljóti aš teljast fyrir žvķ sem hęgt er aš gera. Jafnvel žó svo aš stjórnmįlamenn eigi ķ hlut.

Ég lżsti žessu strax į föstudaginn į facebook sķšunni minni  žar sem ég rakti hvernig  ég  hefši varla komist fótmįl vegna žess aš ég var żmist stoppašur į götu eša svaraši sķmhringingum  frį fólki sem vildi tjį hug sinn formanns Sjįlfstęšisflokksins. Žaš sagši lķka frį vinum, fręndfólki, vinnufélögum og kunningjum,  sem hingaš til hefši ekki ętlaš aš kjósa flokkinn, hefši nś skipt um skošun. Skošun žessa fólks į Sjįlfstęšisflokknum og formanni hans hefši sem sagt gjörbreyst.

hannabirna Viš sjįlfstęšismenn höfum į aš skipa glęsilegu forystufólki. Bjarna Benediktssyni og Hönnu Birnu Kristjįnsdóttur

Žetta fęrir okkur vonandi byr ķ seglin. Viš höfum į aš skipa glęsilegu forystufólki. Bjarni Benediktsson formašur Sjįlfstęšisflokksins og Hanna Birna Kristjįnsdóttir varaformašur  eru glęsileg forysta, sem ég hef mikla trś į. Sefnumörkun flokksins er mįlefnaleg, öfgalaus og vel undirbśin. Žęr tillögur sem viš höfum ķ skuldamįlum heimilanna munu virka frį fyrsta degi. Žęr fela ekki ķ sér aš viš žurfum aš bķša jafnvel įrum saman eftir žvķ hvort og žį hve mikiš samningar viš žrotabś gömlu bankanna fęra okkur ķ ašra hönd.

Undir forystu Bjarna og Hönnu Birnu er žaš verkefni okkar aš gera žessi stefnumįl okkar ašgengileg fyrir almenningi ķ landinu.

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband