Stušningur viš knępur ķ žįgu byggšamįla?!!

Žorp og smįbęir ķ Bretlandi, sem hafa krį innan sinna marka  eru félagslega sterkari og atvinnulķfiš er žar öflugra en ķ bęjarfélögum sem eru įn žeirra. Žetta er nišurstašan ķ umfangsmikilli hagfręšilegri athugunsem unnin var af dr. Ignazio Cabras, hagfręšingi sem starfar hjį hįskólunum ķ Northumbria og York.

 Žessi athyglisveršu tķšindi eru flutt ķ Daily Telegraph ķ dag, žrišjudaginn 15. október. Rannsóknin sem um ręšir stóš ķ eitt og hįlft įr, 18 mįnuši. Žetta er ein fyrsta vķsindalega athugunin sem leišir ķ ljós aš knępur efla bęjarbraginn og eykur samheldni.

Athugunin nęr til bęjarbragsins ķ nęr 2.800 smįbęjum. Hśn leiddi ķ ljós aš žar sem knępur fyrirfundust voru ķbśarnir  40 til 50% lķklegri til žess aš taka žįtt ķ bęjarhįtķšum, fara į ķžróttaleiki, sękja menningarvišburši og žess hįttar auk žess sem atvinnulķfiš var öflugra.

Žetta er athyglisvert. Bęši śt frį įfengispólitķsku sjónarhorni, en einnig byggšarlegu. Fręšimenn hafa bent į aš žaš sé ekki sķst félagslegi žįtturinn sem rįši miklu um framvindu bęjarfélaga į landsbyggšinni. Žar sem vistin er daufleg una ķbśarnir sér verr. Svar okkar hefur žį ekki sķst veriš aš tengja hinar minni byggšir, til žess aš skapa forsendur fyrir eflingu hins félagslega hluta.

Žessi breska könnun bregšur eiginlega nżju ljósi į žetta mįl. Krįin, pöbbinn, er ekki lengur ašeins hluti af bęjarbragnum; partur af žvķ mósķaki sem samfélag manna er. Hann getur veriš forsenda fyrir žvķ aš bśa til eftirsóknarveršan bęjarbrag.

Fręšimašurinn sem stóš fyrir rannsókninni vakti athygli į aš fękkun ķbśa ķ bresku landsbyggšunum, įsamt versnandi samgöngumöguleikum,  geršu žęr minna ašlašandi en stórbęina. Viš žessar ašstęšur gegna pöbbarnir stęrra hlutverki. Žarna veršur mišstöš mannlķfsins, eins konar klakstöš sem getur af sér aukna virkni og žįtttöku ķbśanna, jafnframt žvķ aš skapa störf ( į pöbbunum) og fyrir višskiptamenn žeirra.

Pöbbunum ķ Bretlandi hefur fękkaš śr 69 žśsundum įriš 1980 ķ 49 žśsund.Fręšimašurinn hvetur til žess aš stjórnvöld stušli aš žvķ aš žeir lifi įfram, ķ žįgu dreifbżlisins.

Og nś vakna hinar ķslensku spurningar:

1. Er hęgt aš heimfęra žetta upp į Ķsland?

2. Nś er ljóst aš pöbbar auka ašgengi aš įfengi? Į žį aš torvelda starfsemi žeirra til žess aš draga śr ašgengi aš įfengi?

3. Er įstęša til žess aš hafa žessi mįl ķ huga viš mótun byggšastefnu?

4. Ętlum viš sem ašhyllumst virka og skynsamlega byggšastefnu aš hvetja stjórnvöld į sama veg og breski fręšimašurinn, sem styšur įkall sitt meš fręšilegum rökum?

5. Eša vęri žetta – eins og mig grunar satt best aš segja – fullkomiš tabś, bannhelgi ķ byggšaumręšunni eša svo sem ķ hvaša umręšu sem vęri?


Einhverjir mikilvęgustu samtķmavišburšir ķ Evrópu

 

Alveg fram undir žetta trśšu žvķ fęstir, aš sį möguleiki vęri fyrir hendi aš Bretland myndi klofna. Sś staša er hins vegar komin upp og mat flestra er aš helmingslķkur séu nśna į žvķ aš innan skammst verši  Bretland ekki til ķ nśverandi mynd. Hugmyndin um sjįlfstętt Skotlands gęti ręst eftir viku; eša öllu heldur aš um žetta leyti ķ nęstu viku hefšu Skotar įkvešiš aš slķta sig ś tśr Bretlandi.

Kosningarnar žann 18. september nk. eru žvķ einhver mikilvęgasti samtķmavišburšurinn ķ Evrópu.

United kingdom, Sameinaša konungsrķkiš er heiti žess žjóšfélags sem samanstendur af Englandi, Wales, Skotlandi og Noršur Ķrlandi. Žetta stolta heiti, Sameinaša konungsdęmiš, vķsar til upplifunar breska samfélagsins į rķkinu sem eitt sinn var svo stórt, aš sagt var aš sólin hnigi žar aldrei til višar; enda teygši žaš sig um öld og įlfur, austan hafs og vestan, ķ Evrópu, Afrķku, Amerķku og Asķu. Nś er öldin žó önnur. En žegar Bretland varš til ķ nśverandi mynd eftir aš nżlendutķmanum lauk, datt örugglega engum ķ hug aš enn ętti eftir aš flķsast śt śr hinu stolta heimsveldi .

Žetta er grķšarlega mikil tķšindi og geta dregiš į eftir sér mikinn dilk. Žetta eru lķka į margan hįtt mótsagnakennd tķšindi ķ okkar heimshluta. Žvķ aš į sama tķma og žessir atburšir eru aš eiga sér staš į Bretlandseyjum, er uppi krafa um ennžį nįnara samruna innan Evrópusambandsins, en Bretar hafa veriš ašilar aš žvķ ķ um 40 įr.

Sannarlega eru einnig mótsagnir žegar kemur aš žróuninni ķ Evrópu. Žeir sem vilja višhalda Evrópusambandinu gera sér grein fyrir aš forsendan er miklu nįnara pólitķskt og efnahagslegt samstarf. Flestir gera sér nś ljóst aš til žess aš evrusamstarfiš, - hryggjarstykkiš ķ ESB,-  standist -  žarf ekki bara samhęfingu į peningamįlasvišinu, heldur lķka į rķkisfjįrmįlasvišinu. Įkvaršanir sem nśna eru teknar af einstökum ašildarrķkjum žurfa žvķ aš verša mišlęgari og žęr žarf žvķ aš taka utan lögsögu einstakra rķkja; į vettvangi ESB sjįlfs.  Į sama tķma eykst andstašan innan Evrópusambandsins viš žessa žróun, eins og žingkosningarnar ķ Evrópusambandinu sżndu ķ vor.

En žjóšernisvakningin ķ Skotlandi į žó ekki margt skylt viš žjóšernisvakninguna ķ rķkjum ESB. Flokkarnir sem nįšu mestum įrangri ķ ESB rķkjunum į grundvelli andstöšu viš evrópusamrunann eru gjörólķkir sjįlfstęšissinnunum ķ Skotlandi.  Žeir sķšarnefndu eru sannarlega žjóšernissinnašir. En žeir eru hins vegar alžjóšlegir žjóšernissinnar. Žeir vilja vera ķ Evrópusambandinu, žeir eru hlišhollir Bandarķkjunum, žeir eru stušningsmenn NATO og vilja nota breska pundiš og hafa Elķsabetu englandsdrottningu sem sinn žjóšhöfšingja. Sem sagt gjörólķkir žeim žjóšernissinnum sem nś hafa skapaš sér sess ķ Evrópu, žar meš tališ ķ Bretlandi ( UKIP)

En hvaš sem žvķ lķšur žį munu kosningarnar um sjįlfstęši  Skotlands gjörbreyta Sameinaša konungsdęminu. Allir stjórnmįlaflokkar į breska žinginu hafa heitiš Skotum auknu sjįlfsforręši ķ eign mįlum, felli žeir tillöguna um sjįlfstęši. Bretland mun žvķ ekki verša samt į eftir. Hvernig sem  allt fer veršur Bretland kjörbreytt rķki, jafnvel žó svo aš Skotland verši ekki sjįlfstętt.

Žetta eru žvķ  įkaflega mikilvęgar kosningar og einhver mikilvęgasti atburšurinn ķ samtķmasögu Evrópu.  Og fari svo aš Sameinaša konungsdęmiš breska haldi velli veršur žaš žvķ gjörbreytt. Žegar eru hafnar umręšur um aš rökrétt verši žį aš svipta skoska kjósendur réttinum til žess aš hlutast til um innanlandsįkvaršanir ķ Bretlandi aš öšru leyti. Hvaša réttlęti er ķ žvķ, spyrja menn, aš skoskir kjósendur hafi annars vegar er rétt til aš stjórna stórum mįlaflokkum ķ Skotlandi sem ašrir žegnar rķkisins hafi ekki ķhlutarrétt um og rįši svo lķka mįlum Englendinga, Walesverja eša ķbśa Noršur Ķrlands? – Žetta eru skiljanlegar spurningar en varpa einnig ljósi į žį miklu atburši sem verša 18. september nk. Sama į hvorn veginn atkvęšagreišslan fer.


Komandi kynslóšum verši menningararfurinn ljós

Kęra kollega Stortingpresident Olemic Thommessen, fyrrverandi forseti frś Vigdķs Finnbogadóttir, Ambassadör Dag Wernö Holter og ašrir góšir gestir.

Ég vil byrja į aš fagna žvķ frumkvęši sem skipuleggjendur žessa višburšar höfšu aš Sturluhįtiš ķ minningu 800 įra fęšingarafmęlis sagnaritarans Sturlu Žóršarsonar hins merka lögsögumanns og rithöfundar.

Žį ber aš fagna sérstaklega aš Vigdķs Finnbogadóttir er meš okkur ķ dag, sem og aš norskur starfsbróšir minn, Olemic Thommessen forseti Stóržingsins gat sótt žennan višburš en tenging Sturlu viš Noreg var mikil; hann var höfundur Hįkonar sögu Noregskonungs og sonar hans Magnśsar lagabętis.

Enn er sagan lifandi ķ samtķš okkar. Og žó nęr įtta aldir séu lišnar frį vķgi Snorra Sturlusonar  og viš séum hér komin saman til žess aš minnast žess aš 800 įr eru lišin frį fęšingu sagnarritarans mikla Sturlu Žóršarsonar, er öld Sturlungu lifandi fyrir hugskotssjónum margra Ķslendinga og żmsa žekki ég, bęši leika og lęrša sem įn nokkurs hiks skipa sér ķ fylkingar Sturlunga, Įsbirninga, Oddaverja, Vatnsfiršinga eša Haukdęla.

Góšur vinur minn sagši gömlum fręnda sķnum fyrir margt löngu af vinįttu okkar og  sį gamli svaraši alvörugefinn en įnęgšur: Jį, hann Einar er Vestfiršingur. Vestfiršingar eru góšir menn. Žeir studdu Žórš kakala ķ Flóabardaga. – Žar meš hafši ég fengiš heilbrigšisvottoršiš.

Upp  ķ hugann kemur morgun fyrir fįeinum įrum uppi į Silfrastašaafrétt ķ Skagafirši. Ég var žangaš kominn ķ göngur, aš undirlagi mķns góša vinar Agnars H. Gunnarssonar bónda į Miklabę og oddvita Akrahrepps. Viš žurftum aš hefja göngurnar įrla morguns og gangnaforinginn Žórarinn į Frostastöšum hafši skipaš okkur til verka. Eftir hafragrautinn, batt ég į mig gönguskóna og bjó mig til įtaka dagsins. Meš mér ķ för var Žorkell bóndi į Vķšivöllum, fręndi minn ķ föšurętt,  ęttašur frį Vöglum.  Sem viš stritušum upp bratta fjallshlķšina bar margt į góma. Eins og gengur varš einhver uppstytta ķ samtali okkar, en žį rauf Keli žögnina og sagši. – Ég hef alltaf įtt erfitt meš aš skilja hversu Gissur  Žorvaldsson var svona gjörsamlega grandalaus og lét koma sér aš óvörum, žegar fjandmenn hans fóru aš honum og brenndu Flugumżri, meš öllum žeim afleišingum, sem žaš hafši.

Mér varš hįlf orša vant. Nema ég skildi, aš til undirbśnings fjįrleita og gangna aš hausti ķ Blönduhlķšinni ķ Skagafirši dygši ekki lķkamlegt atgervi eša karlmennska ķ višureign viš brattar hlķšar og óžekkar kindur. Ķ göngur žar um slóšir vęru menn óbrśklegir nema aš kunna einhver skil į 800 įra atburšum og vera lesnir ķ Sturlungu. 

Žegar ég kom heim settist ég nišur meš bękur Einars Kįrasonar og dró fram Sturlungu til žess aš kunna skil į atburšum sem voru į hrašbergi hjį bęndum ķ Skagafirši og greinilega forsenda žess aš vera višręšuhęfur ķ hversdagslegu spjalli viš fjįrleitir į fjöllum uppi.

Sturlungaöldin er mesti ófrišartķmi Ķslandssögunnar. Ķ raun mį segja aš į žeim rķfu 40 įrum sem hśn er talin hafa stašiš hafi ķ raun veriš nokkur konar borgarastyrjöld į Ķslandi. Eins konar ęttbįlkahernašur, svo oršfęri nśtķmans sé notuš, meš skammti af hęfilegri einföldun.  Žetta er aušvitaš alveg óskapleg saga. Fólk var brennt inni, eins og ķ Flugumżrarbardaga, jafnt karlar, konur og börn. Eša Haugsnesbardaginn, žar sem böršust um 1100 manns og um eitt hundraš féllu. Mannskęšasti bardaginn ķ sögu lands og žjóšar. Og svo mį nefna Flóabardagann, einu alvöru sjóorustuna sem fram hefur fariš į Ķslandi žar sem um įtta hundruš manns į 35 skipum böršust į Hśnaflóa.

En žó sagan sé blóši drifin og mörkuš óheilindum og grimmd, mį finna hljóšlįt, falleg dęmi um hiš gagnstęša, um manngęsku, sem rķs sem tindur upp śr blóšbašinu og žau dęmi verša manni minnisstęš.

Minn góši vinur Siguršur Hansen į  Kringlumżri ķ Skagafirši,  er einlęgur stušningsmašur Žóršar kakala, žó sjįlfur bśi hann ķ hinu forna rķki Įsbirninga mišju. Hann hefur af einstökum myndarskap gert žaš ķ senn aš reisa skįla til heišurs Kakala og stillt upp ķ tśnfęti sķnum af ótrślegri elju og hugkvęmni Haugsnesbardaganum nįkvęmlega žar sem hann fór fram fyrir įtta öldum. Oft hefur minn góši vinur vakiš mįls į kunnri frįsögn śr Flugumżrarbrennunni, sem hręrir viš hverjum žeim sem rifjar hana upp.  Bakgrunnur žessar miklu atburša į Flugumżri var pólitķskur aš žvķ leiti aš ętlunin var aš leita sįtta strķšandi afla. Gissur Žorvaldsson, sem žį bjó į Flugumżri vildi sęttast viš Sturlunga og hluti af žeirri sįttagerš var gifting Halls, elsta sonar Gissurar og konu hans, Gróu Įlfsdóttur, og Ingibjargar, 13 įra dóttur  Sturlu Žóršarsonar af ętt Sturlunga. Var brśškaup žeirra haldiš į Flugumżri um haustiš meš mikilli višhöfn. Ekki voru žó allir Sturlungar sįttir viš žetta og  Eyjólfur ofsi tengdasonur Sturlu Sighvatssonar  safnaši liši ķ  Eyjafirši, fór meš į fimmta tug vel vopnašra manna yfir Öxnadalsheiši  og var kominn aš Flugumżri seint aš kvöldi 21. október, žegar flestir voru gengnir til nįša. Réšust žeir til inngöngu en varš lķtiš įgengt og žegar Eyjólfur ofsi sį um nóttina aš hętt var viš aš menn śr hérašinu kęmu til lišs viš Gissur og menn hans brį hann į žaš rįš aš kveikja ķ hśsunum. 25 manns fórust ķ eldinum, žar į mešal Gróa kona Gissurar og synir hans žrķr, en Gissur sjįlfur bjargašist meš žvķ aš leynast ķ sżrukeri ķ bśrinu, eins og fręgt er.

En žaš er sagan af henni Ingibjörgu litlu Sturludóttur, sem hręrir  hjarta manns. Žessi 13 įra brśšur,  var bjargarlaus į heimili tengdaforeldranna ķ mišjum eldsvošanum og daušinn henni vķs.  Ķ hópi brennumanna var fręndi hennar, Kolbeinn grön Dufgusson. Og skyndilega kom upp hugsun ķ höfuš hans. - Inni ķ brennunni var saklaus fręnka hans, dóttir vinar hans Sturlu Žóršarsonar. Og žį vék vķgamašurinn fyrir manngęskunni. Kolbeinn grön, braust inn ķ eldinn, stofnaši lķfi sķnu ķ voša og bjargaši Ingibjörgu śt śr eldinum.

Žetta er einstaklega falleg saga um manngęsku innan um alla vonskuna, sķgild saga sem į sér įbyggilega hlišstęšur viš hįskalegar ašstęšur, jafnt žį sem nś. En svo skulum viš ašeins ķhuga ašra hliš žessarar sögu. Hvaš hefši gerst ef Ingibjörg litla Sturludóttir hefši ekki bjargast śr brennunni? Hverjar hefšu oršiš hinar pólitķsku afleišingar, įhrifin į gang sögunnar, ef Dufgussonurinn Kolbeinn grön hefši ekki lagt sig ķ lķfshęttu, brennumašurinn sjįlfur og bjargaš hinni ungu höfšingsdóttur frį brįšum bana? Dóttur sjįlfs Sturlu Žóršarsonar.

Sturlungaöldin var sannlega öld mikilla įtaka. En hśn var einnig mótsagnakennd ķ žeim skilningi aš hśn var enn fremur öld glęstrar menningar og öld sagnaritunar sem vart į sér lķka. Žetta er tķminn sem žeir voru į dögum uppi, fręndurnir Sturla Žóršarson og Snorri Sturluson, Heimskringla var fest į blaš og Ķslendingasaga einnig, svo fįtt eitt sé nefnt af bókmenntalegum og sagnfręšilegum afrekum žessa umbrotatķma. Žessara margslungnu tķma minnumst viš žess vegna jafnt meš skķrskotun til žeirra vofveiflegu atburša einkenndu žį og hinna menningarlegu afreka sem žį voru unnin og óbrotgjörn hafa veriš.

Af sögunni mį lęra margt. Og žó  įtökum Sturlungaaldar megi frįleitt  jafna viš hérlenda atburši  ķ samtķmanum eru žeir engu aš sķšur įminning.  Innanlandsófrišurinn veikti stošir samfélagsins og minnir okkur žvķ į hęttuna sem skapast ķ žjóšfélagi žar sem lögin og frišurinn eru slitin ķ sundur.

Fullveldi žjóšarinnar er helgur réttur en śtilokar alls ekki samskipti viš ašrar žjóšir. Öšru nęr. Samskipti fullvalda rķkis į jafnréttisgrundvelli viš ašrar žjóšir er forsenda sjįlfstęšisins. Viš höfum boriš gęfu til aš eiga mikil samskipti og višskipti viš ašrar žjóšir og žaš hefur dugaš okkur vel.

Kęru  hįtķšargestir.

Žaš er mér mikill heišur aš standa ķ žessum sporum, nś žegar viš minnumst 800 įra fęšingarafmęlis Dalamannsins Sturlu Žóršarsonar. Allir žeir sem aš žessu mįli hafa komiš eiga miklar žakkir skildar. Fyrir okkur nśtķmamenn er žaš brżnt aš minnast svo merkra tķmamóta. Og umfram allt er žaš mikilvęgt aš komandi kynslóšum verši žessi mikli menningararfur ljós, žannig aš žegar gangnamenn framtķšarinnar, vitja fjįr į afréttum, ręši žeir įlitamįl Sturlungaaldarinnar  um leiš og žeir skyggnast eftir fé į heišum uppi.

 


Nś žarf aš svara alvöru spurningunum

Umręšur um skattlagningu fjįrmįlafyrirtękja sķšustu daga ęttu aš vekja spurningar um  stöšuna į fjįrmįlamarkaši og samžjöppun į žeim svišum hér į landi. Mikilvęgt er aš viš hugum aš žeirri žróun sem hefur oršiš og aš viš ręšum spurninguna um hvernig viš viljum sjį skipulag fjįrmįlamarkašarins. Teljum viš naušsynlegt aš svigrśm skapist fyrir fjölbreytni ķ fjįrmįlažjónustu? Teljum viš eftirsóknarvert aš hér geti sprottiš upp smęrri fyrirtęki  viš hliš žeirra stóru til žess aš skapa samkeppnislegt ašhald? Erum viš sįtt viš aš samžjöppun ķ žessum geira sé  miklu meiri  hér į landi, en ķ löndunum ķ kring um okkur?

bigstock_Falling_Money_669153 Umręšur um skipulag fjįrmįlamarkašarins eru fyrirferšarmiklar erlendis. Žurfum viš ekki aš ręša svipašar spurningar hér į landi?

Pįll Gunnar Pįlsson forstjóri Samkeppniseftirlitsins flutti ręšu  į mįlžingi um framtķš sparisjóšanna 4. maķ 2012 og sagši žį mešal annars:

„Žaš žarf žvķ ekki aš hafa um žaš mörg orš aš ķslenskur fjįrmįlamarkašur er fįkeppnismarkašur. Į slķkum markaši er hętta į žvķ aš stęrstu fyrirtękin myndi sameiginlega markašsrįšandi stöšu. Viš žęr ašstęšur geta viškomandi fyrirtęki séš sér hag ķ žvķ aš verša samstķga ķ markašshegšun og hįmarka žannig sameiginlegan hagnaš. Slķk hegšun fyrirtękja er skašleg.“

Ķ ręšunni sagši hann mešal annars einnig: „Samžjöppun į markašinum męlist vera rśmlega 3.000 stig eftir samruna Landsbankans og SpKef annars vegar og Ķslandsbanka og Byrs hins vegar į hinum svonefnda Herfindahl-Hirschman kvarša, sem notašur eru ķ samkeppnisrétti til aš męla samžjöppun. Fram aš hruni var męldist samžjöppunarstušullinn hins vegar undir 2.000 stigum en almennt telst markašur mjög samžjappašur ef stušullinn er hęrri en 1.800 stig.“

Žessar stašreyndir žarf aš ręša. Žaš er til dęmis ljóst aš skattlagning hins opinbera getur haft mikil įhrif į žessa žróun. Stóru bankarnir hafa fengiš mikiš samkeppnislegt forskot. Žeir yfirtóku skuldir og eignir gömlu föllnu bankanna į  tilteknum veršum. Meš žvķ aš įrangur af innheimtu bankanna hefur oršiš betri en veršlagning eignanna gaf til kynna, hefur hagnašur nżju bankanna hefur oršiš mjög mikill. Žetta mį sjį ķ įrsuppgjörum žeirra, jafnt į tekju-  sem og eignahliš. Litlu fjįrmįlafyrirtękin bśa ekki viš neitt slķkt.

Samkeppni litlu fjįrmįlafyrirtękjanna viš žessar ašstęšur veršur mjög erfiš. Skattlagning fjįrmįlafyrirtękja veršur žvķ aš taka miš af žessum ašstęšum.

Umręšur um skipulag fjįrmįlamarkašarins hefur oršiš įberandi ķ pólitķskri umręšu ķ öšrum löndum. Žaš į til dęmis viš um Bretland. Žar hefur gengiš fram fyrir skjöldu, forystumašur jafnašarmanna žar ķ landi, Ed Milliband, sem hefur mešal annars lagt til aš brjóta upp stęrstu bankana og tryggja aš markašshlutdeild žeirra hvers um sig fari ekki yfir 25%. Žaš er róttęk tillaga, sem hefur fengiš mjög blendnar vištökur. Tališ er aš ummęli hans – sem gęti mišaš viš skošanakannanir oršiš nęsti forsętisrįšherra Breta, - hafi valdiš žvķ aš hlutabréf ķ stóru bönkunum lękkušu myndarlega, sem skašaši breska rķkissjóšinn, sem į stóran hlut ķ fjįrmįlastofnunum žar ķ landi.

Hvaš sem žessu lķšur er ljóst aš spurningarnar stendur eftir. Hvernig vilja menn sjį fyrirkomulag bankažjónustunnar hér į landi? Vilja menn aš hśn žróist ķ įtt til frekari samruna? Vilja menn stušla aš frekari fjölbreytni? Sé svariš viš sķšari spurningunni jįkvętt, veršur rķkiš vęntanlega aš haga skattlagningu ķ samręmi viš žaš, mešal annars meš frķtekju/ frķskuldamarki. Undan žeirri umręšu veršur ekki vikist, hver svo sem nišurstaša hennar veršur.

 


Heimur batnandi fer

Ein af snilldaržżšingum Magnśsar Įsgeirssonar er kvęši žżska 19. aldar skįldsins Heinrichs Heine, Heimur versnandi fer. Flest höfum viš örugglega lķka tekiš okkur žessi orš ķ munn; heimur versnandi fer. Ef ekki ķ fullri alvöru, žį aš minnsta kosti ķ hįlfkęringi.

En er žaš svo? Fer heimurinn versnandi? Ekki er žaš svo, segir Allister Heath ritstjóri City AM sem er višskiptavefur ķ Bretlandi, en hann skrifar athyglisverša grein ķ Daily Telegraph um žessi mįl. Žaš er ómaksins vert aš rekja nišurstöšur hans.

1earth[1] Margt bjįtar į ķ henni veröld og heimsgęšunum misskipt, en sterk rök mį samt fęra fyrir žvķ aš heimur batnandi fari.

1.  Ešlileg višbrögš okkar sem fylgjumst meš fréttum frį vķšri veröld af strķšum og hörmungum, eru vęntanlega žau aš hernašarįtök séu meiri og hörmulegri en nokkurn tķma įšur. En žessu er einmitt öfugt fariš. Į fyrsta įratug okkar aldar hafa fęrri  lįtist ķ strķšsįtökum en nokkru sinni, frį lokum sķšari heimsstyrjaldarinnar. Undantekningin er sķšasta įr vegna įstandsins ķ Sżrlandi. Žaš breytir žó ekki žróuninni. Strķš eru fęrri en nokkru sinni og fęrri lįta lķfiš.

Markašsbśskapur og aukin alžjóšavęšing višskiptalķfsins į žarna hlut aš mįli. Samskipti, višskipti, fjįrfestingar og feršalög stušla aš auknum friši.

2. Žrįtt fyrir allt hefur lķka dregiš śr mengun ķ heiminum. Įriš 1900 lést einn af hverjum 500 śr kvillum sem rekja mįtti til mengunar andrśmsloftsins af völdum opins bruna, svo sem viš hśshitun, eldamennsku og žess hįttar. 0.18% lķkur voru į aš fólk létist af žessum völdum įriš 1900. Ķ dag er įhęttan 0.04%, eša einn af hverjum 2.500 og um mišja žessa öld verša samsvarandi tölur 0.02%, eša einn af hverjum 5.000.

3. Lķfslķkur manna hafa lķka vaxiš mikiš. Ķ vanžróušustu heimsįlfunni, Afrķku hafa lķfslķkur aukist śr 50 įrum ķ 56 įr, frį įrinu 2000 til įrsins 2011. Į hverjum įratug frį įrinu 1960 hafa lķfslķkur į Indlandi, nęst fjölmennasta rķki heims, aukist um fjögur og hįlft prósent į hverjum įratug. Ķ löndunum fyrir sunnan Sahara, žar sem barnadauši er žó hvaš hęstur, er hann žrįtt fyrir allt „ašeins“ žrišjungur žess sem hann var ķ Liverpool  įriš 1870, žó žjóšarframleišsla į mann sé einvöršungu helmingur žess sem hann var ķ Liverpool į 19. öldinni. Og dįnarlķkur nżfęddra barna ķ heiminum hafa lękkaš śr 23%  į sjötta įratug sķšustu aldar ķ 6% nśna og spįr ganga śt į aš žęr minnki um helming til įrsins 2050. Žarna veldur mestu aš fęšan sem menn neyta er betri sem og frįrennsli og ašrar hreinlętisašgeršir.

4. Menntunarstig hefur lķka aukist į sķšustu įrum. Įstandiš er aušvitaš frįleitt gott alls stašar, eins og kunnugt er. Mešaltalstölur sem taka til allrar heimsbyggšarinns sżna okkur žó aš ķ dag eru um 24% ólęsir, en voru um 70% ķ byrjun 20. aldar. Ķ Bretlandi, gamla heimsveldinu, er žróunin hins vegar ķ senn athyglisverš og kvķšvęnleg. Lestrarkunnįtta og lesskilningur er žannig lakari hjį yngra fólkinu en žvķ sem komiš er yfir mišjan aldur.

5. Žó margt žurfi aš bęta žegar kemur aš kynjajafnrétti og įstandiš sé hörmulegt ķ einstökum rķkjum er žaš athyglisvert aš atvinnužįtttaka kvenna hefur aukist śr žvķ aš vera 12% alls vinnuafls įriš 1900 ķ 40% nśna og fer vaxandi.

6. Jafnvel žegar kemur aš hinum umręddu loftslagsbreytingum žį hefur žvķ veriš haldiš fram aš enn sem komiš er hafi žęr ķ heild sinni veriš til góšs. Gallinn er hins vegar sį aš žegar fram ķ sękir og lķšur į žessa öldina mun žetta snśast viš.

En žegar allt er samantekiš veršur ekki annaš séš en aš viš höfum gengiš til góšs götuna fram į veg, eins og listaskįldiš Jónas kvaš.  Heimsósóminn sem gamli Heinrich Heine orti um og Magnśs Įsgeirsson veitti okkur löndum sķnum ašgengi aš meš žżšingu sinni, viršist žvķ ekki vera ķ samręmi viš žróunina į sķšustu 100 įrum eša svo. En af žvķ aš kvęšiš er svo įhugavert og žżšingin svo góš er rétt aš ljśka žessum pistli į žessu kvęši.

Heimur versnandi fer

 

Ég er hryggur. Hérna fyrrum

hafši veröldin annaš sniš.

Žį var allt meš kyrrum kjörum

og kumpįnlegt aš eiga viš.

 

Nś er heimur heillasnaušur

hverskyns eymd og plįga skęš.

Į efsta lofti er Drottinn daušur

og djöfullinn į nešstu hęš.

 

Nś er ei til neins aš vinna,

nś er heimsins forsjón slök.

Og vęri ekki ögn af įst aš finna

allt vęri lķfiš frįgangssök.

 


Fyrirkomulag sem kallar fram įtök

Mjög alvarleg staša er uppi ķ stjórnmįlum öflugasta rķkis heims, Bandarķkjunum. Eftir rśma viku veršur rķkissjóšur Bandarķkjanna kominn upp ķ skuldažak og stjórnvöld hafa žį ekki lengur heimild til žess aš greiša fjįrmuni til lįnadrottna sinna.  Žį verša til vanskil. Lįnadrottnar sem hafa lįnaš fé fį ekki borgaš.

20131005_cna400[2]

Žaš er grķšarlega alvarlegt žegar žaš gerist aš fullvalda rķki getur ekki efnt skuldbindingar sķnar. Og žegar ķ hlut į eimvagninn sjįlfur sem knżr hagkerfi heimsins, sjį allir hvaša afleišingar žetta getur haft.

Um žetta mįl er fjallaš ķ hinu virta breska tķmariti The Economist.

Mjög fį dęmi žekkjast um vanskil af žessu tagi. Argentķna gat į sķnum tķma ekki borgaš og er enn aš bķta śr nįlinni af žvķ. Hamagangurinn viš aš ašstoša Grikkland hafši žaš aš markmiši mešal annars aš afstżra slķku. Žrįtt fyrir fjįrmįlhruniš hér haustiš 2008 gat ķslenska rķkiš stašiš viš skuldbindingar sķna.

En į žessu mįli er önnur hliš, stjórnskipunarlegs ešlis, sem er hollt fyrir okkur aš velta ašeins fyrir okkur.

Ķ Bandarķkjunum og raunar ķ żmsum rķkjum Sušur Amerķku og vķšar er sś stjórnskipun viš lżši  sem veldur ķ ešli sķnu togstreytu žingsins, löggjafarvaldsins og framkvęmdavaldsins. Framkvęmdavaldiš ķ slķkum rķkjum er ekki į įbyrgš kjörins löggjafaržings. Fyrir žessu eru tiltekin rök, sem mį segja aš sé grundvallaratriši ķ bandarķskri stjórnskipan.  „Checks and balances“, er žetta kallaš ķ Bandarķkjunum og hefur mešal annars žann tilgang aš stušla aš valddreifingu og eftirliti eins stjórnvald meš öšru.

Ķ Bandarķkjunum žar sem lżšręšisleg hefš stendur styrkum fótum, hefur žetta fyrirkomulag ekki almennt valdiš vandręšum. Ķ Sušur Amerķku į hinn bóginn žar sem lżšręšislegar hefšir eru ekki jafn djśpstęšar hefur žetta kallaš fram įtök og žvķ hefur veriš haldiš fram aš eigi sinn žįtt ķ miklum pólitķskum įtökum og sem hafi stušlaš aš žvķ aš lżšręšisfyrirkomulagiš hafi oft veriš ofurliši boriš.

Žaš er hollt fyrir okkur aš velta žessu atriši fyrir okkur.

Ķ žeirri upplausn sem hér rķkti komu nefnilega fram bżsna skżrar hugmyndir um aš kollvarpa okkar stjórnskipan og taka upp svipaš fyrirkomulag, žar sem forseti hefši įlķka stöšu og viš žekkjum ķ Bandarķkjunum og vķšar.

Sem betur fer nįšu žessar hugmyndir ekki žvķ flugi hér į landi, aš žęr birtust ķ formlegum tillögum. En žetta var rętt og fékk talsveršan hljómgrunn um tķma. Viš getum svo velt žvķ fyrir okkur hvernig slķkt fyrirkomulag hefši reynst, žar sem įtök hefšu stašiš į  milli framkvęmdavaldsins og kjörins Alžingis. Žar sem framkvęmdavaldiš vildi ganga eina leiš en žjóšžingiš ašra. Ętli žaš hefši aušveldaš okkur aš nį tökum į višfangsefni okkar?


17. jśnķ įvarp ķ Bśšardal

En hvaša landsvęši er ég aš tala um?


Hér er ég į grundvelli talnalegra stašreynda aš vķsa til eftirfarandi landsvęša:
Noršvestursvęšiš, Snęfellsnes, Dalir, Vestfiršir, Strandir og Hśnavatnssżslur. Žetta er landsvęši sem er ķ of mikilli hnignun. Įstandiš er žó mjög mismunandi, ekki sķst hvaš samgöngur varšar žar sem t.d. sunnanveršir Vestfiršir eru öfgakennt dęmi um einangrun en Hśnavatnssżslurnar ķ alfaraleiš. Sömu sögu er aš segja af noršaustursvęšinu,Noršur-Žingeyjarsżslu og ennfremur sušaustursvęšinu Austur- og Vestur-Skaftafellssżsla.
Į žessum svęšum žarf sértękar ašgeršir. Viš veršum aš višurkenna aš kostnašur viš opinbera žjónustu sé ešlilega hęrri og margvķslegar sértękar ašgeršir žvķ réttlętanlegar. Sś fjįrfesting skilar sér margfalt til baka žegar žessi svęši hafa komiš undir sig fótunum aš nżju.

IMG_2466 Žessa mynd tók Siguršur Bogi Sęvarsson į Austrurvelli į 17. jśnķ


Ķ stjórnarsįttmįla nżrrar rķkisstjórnar er einmitt vikiš aš žessum mįlum. Žar segir:
„Ljóst er aš įkvešnar byggšir eiga viš meiri erfišleika aš etja en ašrar. Gera žarf śttekt į žeim svęšum og móta tillögur um hvernig męta mį ašstešjandi vanda“.


Žetta er mjög mikilvęg yfirlżsing og hana ber aš taka bókstaflega. Žarna er višurkennt aš įkvešnar byggšir eigi viš meiri erfišleika aš etja en ašrar. Žarna er skżlaust veriš aš vķsa til žeirra stašreynda sem ég gerši aš umtalsefni. En jafnframt segir aš śttekt eigi aš gera į žessum svęšum og móta sķšan tillögur um ašstešjandi vanda. Vandinn er meš öšrum oršum višurkenndur og einnig aš grķpa eigi til ašgerša til žess aš sigrast į honum. Mikil greiningarvinna liggur žegar fyrir. Og nś er žaš okkar stóra verkefni aš móta tillögur til śrbóta og hrinda žeim ķ framkvęmd.


Góšir Dalamenn.
Framundan er sumar, tķmi gróandans. Nś er dagur langur og birta yfir landi og lżš. Žvķ skulum viš segja og taka undir meš skįldinu Tómasi Gušmundssyni: Nś er vešur til aš skapa.

Sjį įvarpiš ķ heild:


Įvarp žingforseta viš setningu Alžingis

Viš setningu Alžingis 6. jśnķ sl. flutti ég įvarp žar sem ég gerši grein fyrir nokkrum višhorfum mķnum. Žar sagši ég mešal annars:

"Į sķšasta kjörtķmabili jókst sś tilhneiging aš žingmįl stjórnarmeirihlutans vęru lögš fram fįeinum dögum fyrir lögbundinn frest og jafnvel ķ stórum stķl eftir žaš. Į 139. löggjafaržingi voru alls lögš fram 139 stjórnarfrumvörp. 29 žeirra komu fram rétt fyrir eša viš lok framlagningarfests og 37 voru lögš fram eftir aš fresturinn var lišinn. 47% stjórnarfrumvarpa var žvķ dreift rétt fyrir framlagningarfrest eša aš honum lišnum. Į nęsta löggjafaržingi, eša žvķ 140. voru lögš fram 132 stjórnarfrumvörp. 77 žeirra komu fram rétt fyrir eša viš lok framlagningarfrestsins og sex aš honum lišnum, eša alls 63% stjórnarfrumvarpa. Žaš sjį allir aš žetta getur ekki gengiš svona. Tķmi Alžingis nżtist illa og svona hįttalag kallar beinlķnis fram ónaušsynleg įtök hér į Alžingi į ašventunni og į vordögum įr hvert. Žetta er plagsišur sem er klįr uppskrift aš vandręšum og veršur aš leggja af.

941929_162414920604823_1783147230_n  

Viš veršum aš sjį breytingu į žessu strax į nżju kjörtķmabili. Óhjįkvęmilegt er aš žau žingmįl sem stjórnarmeirihlutinn hyggst leggja fram lķti sem fyrst dagsins ljós, annars vegar į haustžingi og sķšan eftir įramótin. Ekki nokkrum dögum fyrir framlagningarfrest, eša eftir aš hann er lišinn, heldur ķ tęka tķš meš skikkanlegum hętti. Žetta į aš vera meginregla — og ófrįvķkjanleg regla žegar um er aš ręša višurhlutamikil mįl, svo ekki sé talaš um stórpólitķsk įgreiningsefni. Žaš veitir žingmönnum tękifęri til aš ręša žau mįl innan ešlilegra tķmamarka og hafa įhrif į śtkomu žeirra ķ umręšum og meš störfum ķ žingnefndum. Žegar mįl koma seint fram į stjórnarandstaša į hverjum tķma ekki margra kosta völ. Ķ staš žess aš umręša og nefndarvinna eigi sér staš eins og viš flest kjósum kalla slķk vinnubrögš į langar umręšur, mįlžóf og įtök af žvķ tagi sem vel mį komast hjį. Nżtt hįttalag, eins og ég kalla nś eftir, er žvķ forsenda žess aš Alžingi geti įstundaš vinnubrögš sem ég fullyrši aš vilji alžingismanna stendur til."

Įvarpiš ķ heild mį lesa og sjį, hér:

http://www.althingi.is/vefur/frett.html?nfrettnr=1989

Žaš žarf samstöšu um verkefnin framundan


Nś er flestum oršiš ljóst aš rķkisstjórninni mistókst ķ meginatrišum ętlunarverk sitt. Ķ staš žess aš glķma višašstešjandi vanda og reyna aš skapa breiša sįtt um verkefni sķn, var  įhersla lögš į įtök, sem bįru stjórnvöld af leiš. Žetta var ekki  óafvitandi. Žvert į móti. Rķkisstjórnin leit į žaš sem verkefni sitt,aš jafna um pólitķska andstęšinga, hefna, gera grundvallarbreytingar į mikilvęgum svišum og vinna hugmyndafręšilegra sigra.

samstada Žaš žarf samstöšu um mikilvęg mįl. Kallaš er eftir žvķ ķ žjóšfélaginu. En eru stjórnmįlaflokkarnir tilbśnir til slķks?

Flest žau mįl, sem rķkisstjórnin flutti af žessum toga voru illa undirbśin og vanhugsuš. Stjórnarskrįin var aušvitaš stęrsta mįliš.. En sama įtti viš um sjįvarśtvegsmįlin, vernd og nżtingu  nįttśruaušlinda og skattabreytingar. Žį mį nefna stanslausarr breytingar į skipan stjórnarrįšsins, sem stóšu yfir allt kjörtķmabiliš. Enn mį nefna til sögunnar ašildarumsóknina aš ESB. Og sķšast en ekki sķst samskiptin viš stjórnarandstöšu og ašila śti ķ samfélaginu.  Framansagt eru bara nokkur – en vissulega stór – dęmi um vinnubrögšin.

Lišiš kjörtķmabil einkenndist fyrir vikiš af miklum įtökum.  Žau įtök voru alls ekki óumflżjanleg. En žau  uršu vegna žeirra vinnubragša sem voru innleidd ķ meiri męli į žessu kjörtķmabili, en nokkur dęmi eru um.

Žaš blasti til dęmis viš öllum aš žegar mįl af framangreindum toga, voru keyrš inn ķ žingiš įn samrįšs og įn minnstu tilraunar til žess aš skapa um žau skilning eša samstöšu, žį var ekki von į öšru en aš įtök hlytust af.

Žetta voru ekki bara hefšbundin įtök stjórnar og stjórnarandstöšu. Žetta voru bókstaflega įtök viš allt og alla. Žetta voru įtök viš alla žį sem viš įttu aš bśa ķ sjįvarśtvegsmįlunum. Žetta uršu įtök viš launžegahreyfinguna og atvinnurekendur. Žetta uršu įtök viš fręšasamfélagiš į ótrślegustu svišum. Žetta uršu sķšan aš lokum įtök viš žjóšina.

Į nżju kjörtķmabili žurfum viš aš kvešja svona vinnubrögš. Verkefnin framundan eru risavaxin og kalla į samstöšu. Mįl žarf aš undirbśa vel og vandlega. Leita žarf samstöšu eftir žvķ sem framast er unnt. Žaš žarf aš efla skilning į višfangsefnunum, jafnt į stjórnmįlasvišinu, hjį hagsmunaašilum og žjóšinni allri; og undirbśa mįl meš vandlegum hętti.

Žetta žarf ekki bara aš gera til žess aš byggja upp traust į Alžingi og stjórnvöldum. Žetta er naušsynlegt til žess aš įrangur nįist. Viš erum žjóšfélag ķ miklum vanda. Rķkisfjįrmįlin eru öll ķ skötulķki. Dulinn vandi, sem hefur veriš falinn meš margvķslegum hętti, mun koma upp į yfirboršiš. Stórskuldug heimili eru ķ grķšarlegum vanda. Žjóšfélagiš er ķ fullkominni kyrrstöšu og ef fram heldur sem horfir veršur hér enginn lķfskjarabati, rķkissjóšur mun ekki rįša viš verkefnin sķn, atvinnusköpun svo bįgborin aš fólk mun flżja śr landi og flykkjast inn į atvinnuleysisskrįrnar. Žarna blasa viš grķšarleg verkefni, óumflżjanleg verkefni, sem viš veršum aš taka į.

Viš vinnum ekki į žessu nema meš samstöšu. Fyrir liggur įkall um slķkt vķšs vegar aš śr žjóšfélaginu. Munu vinstri flokkarnir, sem aš hluta til koma sęršir, blįir og maršir śt śr kosningunum, treysta sér til slķkra verka?

 


Hér varš hrun


 

Śrslit alžingiskonsinganna voru mjög afdrįttarlaust og sendu skżr skilaboš. Rķkisstjórnarflokkarnir misstu meirihluta sinn og guldu sögulegt afhroš. Hin raunverulega stjórnarandstaša ķ landinu, Sjįlfstęšisflokkur og Framsóknarflokkur, nįšu rķflegum meirihluta; 38 žingsęti af 63. Meš žessu var žjóšin aušvitaš aš senda skilaboš sem engum fęr dulist. Stjórnarstefnunni var hafnaš. Stjórnarandstašan fékk traustsyfirlżsingu.

Alžingi aš störfum Vinstri flokkarnir fengu innan viš fjóršung žingsęta. Į fylgi žeirra varš sem sagt hrun.

Nś er skyndilega fariš aš reyna aš efast um umboš žessara tveggja flokka. Žetta er ekki bara frįleitt tal. Žetta lżsir fyrst og fremst örvęntingu stjórnarsinna og vina žeirra į mešal įlitsgjafa og bloggverja. Stjórnarandstašan fékk einmitt skżrt umboš. 60% žingmanna koma śr hennar röšum.

Og hvaš mį žį segja um žį stjórnmįlaflokka, VG og Samfylkingu sem myndušu rķkisstjórnina sem nś lifir sķna sķšustu lķfdaga. Žeir fengu 23,8% heildaratkvęšamagnsins. VG missti 10,8% fylgisins og Samfylkingin 16,9% fylgisins frį sķšustu kosningum. Žeir skipa 22,2% žingheims; innan viš fjóršung. Žetta er ekkert minna  en hrun.

Hér varš sem sagt hrun, svo endurtekinn sé vinsęlasti frasi vinstri flokkanna frį sķšasa kjörtķmabili.

En ašalatrišiš er aušvitaš aš stjórnarandstašan frį sķšasta kjörtķmabili, nįši vel vopnum sķnum, meš meirihluta greiddra atkvęša og rķflegan meirihluta žingsęta. Mas um annaš er ķ besta falli vesęldarlegt.

Žaš breytir ekki hinu aš vonandi hafa allir lęrt eitt ( og helst margt fleira ) af mistökum vinstri stjórnarinnar, sem brįtt veršur sįluga vinstri stjórnin. Sś rķkisstjórn keyrši flest mįl ķ įtök. Hśn skeytti ekki um neitt samrįš og žaš samrįš sem fram fór var ęvinlega svikiš. Ašalsmerki hennar var įtakapólitķk. Hśn įtti mestan žįtt ķ aš grafa undan stöšu Alžingis meš slķku hįttalagi.

Stjórnvöld žess kjörtķmabils, sem nś er nż hafiš, munu vonandi tileinka sér ašra hįttu. Ekki bara vegna viršingar Alžingis. Heldur vegna žess aš öšruvķsi rįšum viš ekki viš žau tröllauknu verkefni sem bķša okkar į nęstu įrum og frįfarandi rķkisstjórn réši ekki viš.


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband