Einhverjir mikilvęgustu samtķmavišburšir ķ Evrópu

 

Alveg fram undir žetta trśšu žvķ fęstir, aš sį möguleiki vęri fyrir hendi aš Bretland myndi klofna. Sś staša er hins vegar komin upp og mat flestra er aš helmingslķkur séu nśna į žvķ aš innan skammst verši  Bretland ekki til ķ nśverandi mynd. Hugmyndin um sjįlfstętt Skotlands gęti ręst eftir viku; eša öllu heldur aš um žetta leyti ķ nęstu viku hefšu Skotar įkvešiš aš slķta sig ś tśr Bretlandi.

Kosningarnar žann 18. september nk. eru žvķ einhver mikilvęgasti samtķmavišburšurinn ķ Evrópu.

United kingdom, Sameinaša konungsrķkiš er heiti žess žjóšfélags sem samanstendur af Englandi, Wales, Skotlandi og Noršur Ķrlandi. Žetta stolta heiti, Sameinaša konungsdęmiš, vķsar til upplifunar breska samfélagsins į rķkinu sem eitt sinn var svo stórt, aš sagt var aš sólin hnigi žar aldrei til višar; enda teygši žaš sig um öld og įlfur, austan hafs og vestan, ķ Evrópu, Afrķku, Amerķku og Asķu. Nś er öldin žó önnur. En žegar Bretland varš til ķ nśverandi mynd eftir aš nżlendutķmanum lauk, datt örugglega engum ķ hug aš enn ętti eftir aš flķsast śt śr hinu stolta heimsveldi .

Žetta er grķšarlega mikil tķšindi og geta dregiš į eftir sér mikinn dilk. Žetta eru lķka į margan hįtt mótsagnakennd tķšindi ķ okkar heimshluta. Žvķ aš į sama tķma og žessir atburšir eru aš eiga sér staš į Bretlandseyjum, er uppi krafa um ennžį nįnara samruna innan Evrópusambandsins, en Bretar hafa veriš ašilar aš žvķ ķ um 40 įr.

Sannarlega eru einnig mótsagnir žegar kemur aš žróuninni ķ Evrópu. Žeir sem vilja višhalda Evrópusambandinu gera sér grein fyrir aš forsendan er miklu nįnara pólitķskt og efnahagslegt samstarf. Flestir gera sér nś ljóst aš til žess aš evrusamstarfiš, - hryggjarstykkiš ķ ESB,-  standist -  žarf ekki bara samhęfingu į peningamįlasvišinu, heldur lķka į rķkisfjįrmįlasvišinu. Įkvaršanir sem nśna eru teknar af einstökum ašildarrķkjum žurfa žvķ aš verša mišlęgari og žęr žarf žvķ aš taka utan lögsögu einstakra rķkja; į vettvangi ESB sjįlfs.  Į sama tķma eykst andstašan innan Evrópusambandsins viš žessa žróun, eins og žingkosningarnar ķ Evrópusambandinu sżndu ķ vor.

En žjóšernisvakningin ķ Skotlandi į žó ekki margt skylt viš žjóšernisvakninguna ķ rķkjum ESB. Flokkarnir sem nįšu mestum įrangri ķ ESB rķkjunum į grundvelli andstöšu viš evrópusamrunann eru gjörólķkir sjįlfstęšissinnunum ķ Skotlandi.  Žeir sķšarnefndu eru sannarlega žjóšernissinnašir. En žeir eru hins vegar alžjóšlegir žjóšernissinnar. Žeir vilja vera ķ Evrópusambandinu, žeir eru hlišhollir Bandarķkjunum, žeir eru stušningsmenn NATO og vilja nota breska pundiš og hafa Elķsabetu englandsdrottningu sem sinn žjóšhöfšingja. Sem sagt gjörólķkir žeim žjóšernissinnum sem nś hafa skapaš sér sess ķ Evrópu, žar meš tališ ķ Bretlandi ( UKIP)

En hvaš sem žvķ lķšur žį munu kosningarnar um sjįlfstęši  Skotlands gjörbreyta Sameinaša konungsdęminu. Allir stjórnmįlaflokkar į breska žinginu hafa heitiš Skotum auknu sjįlfsforręši ķ eign mįlum, felli žeir tillöguna um sjįlfstęši. Bretland mun žvķ ekki verša samt į eftir. Hvernig sem  allt fer veršur Bretland kjörbreytt rķki, jafnvel žó svo aš Skotland verši ekki sjįlfstętt.

Žetta eru žvķ  įkaflega mikilvęgar kosningar og einhver mikilvęgasti atburšurinn ķ samtķmasögu Evrópu.  Og fari svo aš Sameinaša konungsdęmiš breska haldi velli veršur žaš žvķ gjörbreytt. Žegar eru hafnar umręšur um aš rökrétt verši žį aš svipta skoska kjósendur réttinum til žess aš hlutast til um innanlandsįkvaršanir ķ Bretlandi aš öšru leyti. Hvaša réttlęti er ķ žvķ, spyrja menn, aš skoskir kjósendur hafi annars vegar er rétt til aš stjórna stórum mįlaflokkum ķ Skotlandi sem ašrir žegnar rķkisins hafi ekki ķhlutarrétt um og rįši svo lķka mįlum Englendinga, Walesverja eša ķbśa Noršur Ķrlands? – Žetta eru skiljanlegar spurningar en varpa einnig ljósi į žį miklu atburši sem verša 18. september nk. Sama į hvorn veginn atkvęšagreišslan fer.


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband